Helvetica Neue Ultra Light

Ultra Light, kaip plonyčių juostelių grybų carpaccio

Jei Helvetica Neue Ultra Light šriftas būtų skonis, jį atrastume lengvučiame nekaloringame patiekale, kurio ingredientai supjaustyti popieriaus plonumo juostelėmis, o receptas - aiškus, bet gurmaniškas.

Šį sykį ne recepto idėja sekė šriftą, bet atvirkščiai - paragavus lengvučio šampinjonų carpaccio su rukola (lietuviai bando ją vadinti grąžgarste) sušukome - bet juk tai Helvetica Ultra Light! Ir buvo nuspręsta.

O šis plauko storio šriftas, kaip ir visa Helvetica Neue šeima buvo sukurtas 1983 m., įpučiant senajam Helvetica šriftui naujų vėjų, raidelių aukščių, storių ir pločių pasaulyje. Tai vykdžiusios studios vadovas buvo Wolfgang Schimpf, jo asistentas – Reinhard Haus, projekto vadovė – René Kerfante, o dizaino konsultantas – Erik Spiekermann. 

Ingredientai:

Šampinjonai

Kietasis sūris

Rukola

Salotos

Vyno actas, arba citrinų sultys

alyvuogių aliejus

druska, pipirai

Kiekiai:

Kiek rukolos, tiek ir salotų, šampinjonų taip pat panašiai, o sūris šį patiekalą daro mažiau dietišką, tad jei nesate Mikė Pūkuotukas, pasvarstykite, kiek jo sau leisite.

Eiga:

Šampinjonus supjaustome tokio plonumo riekelėmis, kad pakėlę prieš akis matytume ląsteles skrodžiančią saulės šviesą

Ta pati taisyklė galioja ir kietajam sūriui

Salotų lapus tiesiog lėkštėje suplėšome kąsnio dydžio skiautelėmis

Ant salotų suberiame rukolą

Virš jos dedame kupstą šampinjonų

Viską apšlakstome actu, aliejumi ir apibarstome druska.

Rankomis lengvai permaišome šią masę, kad tolygiai pasiskirstytų pagardai

Galiausiai ant viršaus sudedame sūrio lakštelius.

Skanaus!

Arial

Žuvis, bet ne žuvis, apsiklojusi patikrintai gardžiu padažu

Jei Arial šriftą paverstume skoniu, jis būtų labai panašus į Helvetica, tik ne toks gardus.

Taip ir sumanėme pasismagindami Arial ir Helvetica gamindami iš labai panašių produktų. Bet… Jei gamindami Helvetica naudojome žuvies file, tai Arial garbei pasirinkome ready-made žuvies pirštelius.

Ir nors buvome pasirengę produktus žuvų piršteliams itin tinkamam padažui (jį šiaip ar taip labai rekomenduojame pasigaminti. Paprastas, bet skanutėlis), paskutinę minutę persigalvojom ir istorinio teisingumo dėlei žuvytes apklojom helvetiškaisiais Ženevos patalais.

Ir visa tai vykdėm siekdami iliustruoti istoriją, jog nors Arial 1982 m. ir buvo sukurta 10 žmonių komandos, vadovaujamos Robin Nicholas ir Patricia Saunders, ir nors ši komanda ir teigė, jog šriftas sukurtas remiantis Monotype Grotesque, buvo akivaizdu, jog raidelės tiesiog įkyriai kopijuoja prieš keletą dešimtmečų sukurtą tobuląją Helvetica.

Ar tai neprimena žuvies, bet ne žuvies, apsiklojusios patikrintai gardžiu padažu? Negana to, jei šriftą sukurti – ilgas ir sunkus darbas (kaip žuvies troškinimas vyne), tai pritaikyti kažką jau sukurto, daug paprasčiau (kaip paskrudinti žuvies pirštelius keptuvėje).

Voila!

Ingredientai:

Žuvies piršteliai

padažui:

(jei manote, jog Arial nusipelno unikalaus padažo)

- krapai

- krienai

- majonezas

arba

žr. Ženevos padažas (jei nemanote, jog Arial nusipelno unikalaus padažo)

Kiekiai:

Žuvies pirštelių kiekis priklauso nuo alkio ir požiūrio į junk food'ą

padažo kiekis taip pat priklauso nuo pomėgio.

Eiga:

Į įkaitintą keptuvę įvarviname aliejaus, dedame žuvies pirštelius.

Kepame kol apskrunda viena pusė. Tada apverčiame ir palaukiame kol parus ir antroji.

Jei gaminate mūsų siūlomą krienų-majonezo padažą, tada svarbiausia proporcija - kiek krienų, tiek ir majonezo, o krapų dedame kiek tik geidžia širdis ar iš daržo prirovė mama.

Skanaus!

Helvetica

Sveiki atvykę į Šveicariją

Jei Helvetica šriftas būtų skonis, jo paragavę pajustume kažką šveicariško. Na, žinoma, pirmoji mintis buvo apie violetines karvutes. Tačiau tolesnę minčių seką diktavo tai, jog dėl istorinių aplinkybių Helvetica patiekalą mąstėme paraleliai su Arial (kodėl? atsakymas čia). Ir taip čia mums labai tiko žuvis su šveicariškuoju Ženevos padažu.

O Šveicariškas padažas pasirinktas ne tik todėl, kad šriftą 1957 m. Max Miedinger ir Euduard Hoffmann sukūrė būtent toje šalyje, bet dar ir dėl to, kad Helvetica Lotynų kalba reiškia Šveicarijos pavadinimą.

p.s. kuo taisyklingiau (kitaip nei mes) išdėliosite patiekalą lėkštėje (kad svarbios būtų ir tuštumos ir pilnumos, tiesios linijos ir pan.), tuo labiau tai, ką valgote, galėsite vadinti Helvetica :]

Ingredientai:

Žuvies file

baltasis vynas

ryžiai

padažui:

žuvies sultinys

sviestas

miltai

kiaušinis (gali būti, gali nebūti)

tiek žuviai tiek padažui prieskoniai pagal pomėgį – rekomenduojame druską, pipirus, čiobrelius ir raudonėlius

Kiekiai:

žuvies rūšis ir kiekis yra jūsų pasirinkimo reikalas. Padažo iš išvardintų ingredientų gaunasi pilna keptuvė, tad geriau orientuotis į kiekį ~ 4 žmonėms. Jei iš tiesų valgysite vienas, padažui skirtus kiekius pasidalinkite iš 4 ir išvengsite maisto švaistymo bei sunkio savijautos.

stiklinė vyno

0,5 litro žuvies sultinio

100 g (mažas pakelis) sviesto

Pora šaukštų miltų

ryžių kiekis tiesiogiai susijęs su žuvies kiekiu ir skrandžio dydžiu

Eiga:

Žuvies file ištriname druska, gausiai apibarstome prieskoniais, įdedame į kepimo indą, įpilame stiklinę baltojo vyno, viską uždengiame folija ir šauname į karštutėlę orkaitę.

Žuvelei besigaluojant karšto vyno garų pirtyje ruošiame Ženevos padažą.

Keptuvėje palengva kaitiname pusę mūsų turimo sviesto. Jam išsilydžius supilame miltus ir kepiname, kol lengvai parus. 

Supilame žuvies sultinį (jei patys dorojote žuvį, sultinį galite pasigaminti nuvirę likusias dalis – galvą, kaulus ir pelekėlius)

Maišydami verdame 10 min. Sudedame likusį sviestą. Jei nusprendėte, jog žalias kiaušinis padaže jums nesukelia blogų jausmų (mes taip pasijutome ir kiaušinio atsisakėme, nors jis ir puikuojasi pirmoje nuotraukoje tarp kitų produktų) prieš pateikdami padažą, įmuškite ir jį.

Garnyrui virdami ryžius nepamirškite auksinės proporcijos - stiklinė ryžių = 2 stiklinės vandens. Ryžiams išvirus vandens tiesiog nebelieka ir tampa aišku, jog patiekalas parengtas serviravimui.

Į lėkštę dedame iš verdančio vyno jūros ištrauktą žuvį, šalia patupdome kupstelį ryžių ir viską, arba tik žuvį, apklojame tiršto Ženevos padažo patalu.

Jei trūksta spalvų, siūlome papuošti kaparėliais ir krapais.

Skanaus!

Comic Sans

Koks kietas kulinaras esi kepdamas zefyriuką, toks kietas dizaineris būsi naudodamas Comic Sans

Jei Comic Sans šriftas būtų skonis, jo paragavę neabejotinai apsaltume iki širdies gelmių. Negana to, liežuviu ir dantukais justume minkštą, klampią, burnoje besivoliojančią masę. Kas gi jie – amerikietiškų filmų herojai, pasirodantys ant pagaliukų, tamsoje, prie laužo, būryje stovyklaujančių draugų? Taip – minkštučiai zefyriukai Marshmallows!

Na, o zefyriškąsias raideles 1994 m. sukūrė amerikietis Vincent Connare, siekdamas atkartoti dešimtmečius komiksų knygelėse naudotą šriftą.

Ingredientai:
Amerikietiški zefyrai – Marshmallows (minkštučiai kempiniukai iš cukraus, kukurūzų sirupo, vandens ir želatinos)

Kiekiai:
kuo liūdniau, t.y. kuo didesnis cukraus poreikis organizmui, tuo daugiau!

Eiga:
Imame zefyriuką, mauname ant pagaliuko ir skrudiname virš atviros liepsnos.
Liepsnos šaltinis gali būti bet kas - laužas gamtoje, žvakutė namuose, dujinė mamos viryklė arba specialus kulinarinis degiklis blow torch.
Zefyrai labai greitai pagauna liepsną, tad skrudinti reikia atsargiai, sukant virš liepsnos, kad tik parustų šoniukai.

Kaip matote paskutinėje nuotraukoje, mūsų rezultatas - nelabai tolygiai apkepusi pagalvėlė. Taip nutiko, dėl mūsų turėtos liepsnelės menkumo, ne itin tinkamo šiam kulinariniam šedevrui…

Skanaus!

Times

Tradicinis kaip kiaušinienė

Jei Times šriftas būtų skonis, jį paragavę pajustume tradicinius britų pusryčius. O būtent – kiaušinienę su beikonu!

Nes… Times buvo sukurtas (o kūrė jį trys žmonės: Stanley Morison, Starling Burgess ir Victor Lardent) 1931 m. britų laikraščiui The Times ir ištisus dešimtmečius šį fontą anglai ir anglienės rijo akimis kiekvieną rytą bešlamšdami riebią kiaušinienę su paršiuko juostelėmis.

Ingredientai:
kiaušiniai
raikyta forminė balta duona
itin plonai raikyta vytinta, sūdyta arba rūkyta kiaulienos šoninė
prieskoniai pagal skonį - rekomenduojame juoduosius pipirus ir druską

Kiekiai:
kiek pageidajate suvalgyti kiaušinių, tiek prireiks ir duonos riekelių.
kiaulienos šoninės kiekis priklauso nuo to ar šiuo metu laikotės dietos. Kuo daugiau - tuo skaniau

Eiga:

Iš duonos riekelių taisyklingais kvadratais išpjauname minkštimą.
Į keptuvę, įvarviname šiek tiek aliejaus, dedame duonos rėmelius, šalia jų duonos minkštimo kvadratus. Šiek tiek paskrudiname, apverčiame. Į duonos rėmelius atsargiai įmušame po vieną kiaušinį.
Dar šiek tiek pakepę iš keptuvės išimame duonos minkštimo kvadratus. Šie skrebučiai jau paruošti ir keliauja į lėkštę.
Keptuvę su rėmeliuose čirškančiais kiaušiniais uždengiame ir priklausomai nuo pomėgio - džiugina skystesni ar kietesni tryniai - ilgiau ar trumpiau palaikome taip.

Kai matome, jog patiekalas jau tuoj tuoj bus pasirengęs keliauti ant stalo, į keptuvę įmetame keletą šoninės juostelių. Kai tik šios susigarbanoja ir pakvimpa taip, kad nebeįmanoma susilaikyti neparagavus, visą keptuvės turinį perkeliame į lėkštę šalia kvadratinių skrebučių.

Kaip matote iš nuotraukos, mes nusprendėme šalia patiekalo užsiplikyti ir juodos angliškos arbatos. Istorinio teisingumo dėlei ji galėjo būti dar ir užbalinta pienu, tačiau mūsų skrandžiai susiraukė pamąsčius apie pieno ir kiaulienos derinį, tad šios minties atsisakėme. Šiaip ar taip, patiekalas galioja ir be arbatos.

Skanaus!